struguodegis

struguodẽgis, -ė adj., smob. (2) NdŽ žr. striukuodegis: Tokios veislės tas šunukas – struguodẽgis DūnŽ. Tik noru struguodẽgį (kiškį) paimti, ko, šis kad šokos! BM289(Krš).